ENDODONTIJA

Endodontija graikiškai reiškia „besirandantis dantyje“, o odontologijoje - tai mokslo sritis, kuri domisi danties minkštojo audinio (pulpos),dentino - pulpos komplekso ir aplinkinių šaknies audinių susirgimais, kurie gali būti stiprūs arba chroniški. Uždegimų priežastys būna įvairios: dantų trauma, periodonto ligos, dantų ėduonis. Dažniausias gydymas - tai dantų kanalų valymas, kuris atliekamas arba rankiniu būdu, kai naudojami specialūs odontologiniai instrumentai, arba mašininiu, kai dantų kanalai valomi mechaninio antgalio pagalba.

Bendrai endodontinius uždegimus galima suskirtyti į pulpitą, kai danties nervas dar gyvas bei reaguoja į aplinkos veiksnius ir pulpos nekrozę, kai nervas yra miręs. Esant pulpos nekrozei, priklausomai nuo pasireiškimo formos, nusiskundimų pacientas gali ir neturėti, tačiau kanalų gydymas yra vis tiek indikuotinas. Dažniausiai tai pastebima atsitiktinai, atlikus rentgeno nuotrauką, kurioje šaknies viršūnės srityje matoma alveolinio kaulo destrukcija. Negydant defektas tik didėja, o laikui bėgant išsivysto papildomos komplikacijos kaip, pavyzdžiui, cista ar pūlinys.

Esant pulpitui jaučiamas stiprus, aštrus, aiškus skausmas. Kuris dingsta, kai tik pašalinamas aplinkos dirgiklis, pavyzdžiui, dantų ėduonis. Jei išoriniai aplinkos veiksniai per stiprūs ar jų trukmė per ilga, dažnai pulpitas yra nepagydomas. Tokiu atveju vienintelis gydimo būdas – dantų kanalų valymas, kurio metu uždegiminiai, infekuoti kietieji ir minkštieji danties audiniai pašalinami mechaniškai, sekant cheminiam danties kanalų parašimui, naudojant specialius tirpiklius ir vaistus. Priklausomai nuo ligos atvejo, cheminis paruošimas gali būti kartojamas. Tik praėjus uždegimo simptomams ir esant absolučiam sterilumui, dantų kanalai sandariai užkemšami gutaperchos kaiščius, o danties vainikas užpildomas kompozitine plomba. Praėjus tam tikram laiko tarpui, kai įsitikinama, jog  dantis sugydytas kokybiškai, paprastai seka protezavimo darbai, siekiant išvengti danties vainiko lūžio.